Justina Repeckaite with conductor Anu Tali and Lithuanian State Symphony Orchestra

Justina Repeckaite with conductor Anu Tali and Lithuanian State Symphony Orchestra

Reviews on Vellum for orchestra

Posted on November 12, 2020

The result was like a zone of constant tension, where the sounds of low-pitched strings and continuous percussion laid the foundation for stability (parchment), and the sharp upward moving  impulses of string instruments and percussion accents carved this parchment with anxious words, dots, exclamations and other signs. Paulina Nalivaikaite

The whole musical fabric actually sounded like a fragile, ancient parchment guarding the dark secrets of medieval kings. Beata Juchnevic.

Read reviews on Justina’s new orchestra piece Vellum (2020) performed by Lithuanian State Symphony Orchestra conducted by Anu Tali in Gaida festival, Vilnius on Muzikos antena by Paulina Nalivaikaite and on Lietuvos rytas by Beata Juchnevic.

Koncertą pradėjo lietuvių autorės J. Repečkaitės kūrinys „Vellum“. Išvertus iš senosios anglų kalbos šis žodis reiškia ploną pergamentą. Iš tikrųjų, žinant pavadinimo reikšmę, kur kas aiškiau suprantami kompozitorės kūrybiniai sprendimai. Nuo pat pirmų sekundžių kūrinys įsupo klausytojus į sonorinių garsų sūkurį, kupiną styginių glissando su sul ponticello atspalviu, mirguliuojančios perkusijos ir charakteringai skambančių stryku braukiamų lėkščių. Šis sonorinis laukas greitai perėjo į subtilų, mikropolifoninės faktūros atmainą primenantį darinį.

Ypač sužavėjo įdomi formos kaita – nuo sonorinio mirguliavimo, tembrinių bangų, vėjo mašinos šnaresio iki tylaus styginių tremolo, užvėrusio kūrinį. Visas muzikinis audinys iš tikrųjų skambėjo tarytum trapus, senovinis pergamentas, saugantis tamsias viduramžių karalių paslaptis. Beata Juchnevic

“Koncertą pradėjo J. Repečkaitės kūrinio „Vellum“ premjera. Tai buvo tarsi aštrūs adatų dūriai į nerimo kamuojamo žmogaus odą. J. Repečkaitė – racionalią kūrybinę prieigą praktikuojanti kompozitorė, savo kūrinius dėliojanti pagal pasirinktą konceptualų modelį. Šį kartą idėjiniame centre atsidūrė būgno membrana, kūrinio pavadinime metaforiškai tapatinama su vellum – odiniu pergamentu rašymui. Kompozicijos garsų aukštį kūrėja reguliavo remdamasi harmoniniais mušamųjų instrumentų virpesiais – matematinė / fizinė kompozicijos konceptualizacija yra būdinga J. Repečkaitei. Šį polinkį nemenkai turėjo sustiprinti ir po magistro studijų baigti IRCAM kursai Paryžiuje. Nuskambėjęs rezultatas – tarsi nuolatinės įtampos zona, kurioje žemų tonų styginių ir mušamųjų tęsiami garsai kūrė pagrindą stabilumui (pergamentas), o aštrūs aukštyn kylantys styginių impulsai bei perkusijos kirčiai šį pergamentą raižė nerimo įkrautais žodžiais, taškais, šauktukais ir kitais ženklais. Jei „Vellum“ įsivaizduotume kaip moterį, tai būtų aštria ir šalta elegancija dvelkianti, tačiau trapi asmenybė, kamuojama nuolatinio nerimo ir vidinių įtampų, prasiveržiančių suvaržytos ekspresijos pavidalais.” Paulina Nalivaikaite